Kartą sutikau žmogų.
Jis man rodė debesis, kurie nesirūpina savo dydžiu.
Jis man rodė pelę, besislepiančią pernykštėj žolėj,
Ir džiaugės, kad ji išgyveno atšiaurią žiemą.
Jis įdavė man į rankas Bronių Radzevičių ir Romeną Rolaną
Bei liepė niekuo nesirūpinti.
Jis mylėjo mane kaip motina myli vaiką
Ir leido man augti, padarydamas užuovėją.
Tai buvo mano naujasis mokytojas.