Tu nežinai,
kodėl sudega laukai.
Aš nenumanau,
kodėl tuos pelenus žarstau.

Tu nežinai,
kodėl išskrenda drugiai.
Aš nenumanau,
kodėl jų sparnus karpau.

Tu nežinai,
kodėl verkia tie vaikai.
Aš nenumanau,
kodėl jiems eilių neparašau.

Tu nežinai,
kodėl dejuoja vanagai.
Aš nenumanau,
kodėl ranką jiems tiesiau.

Tu nežinai,
kodėl mane danguj radai.
O aš nenumanau,
kodėl ten aš pasilikau.