Iš prakiurusio ąsočio
Lėtai sruvena pienių sula,
Jis lieka tuštumos pilnas.
Taip dažnai jaučiuosi aš.

Vėjadulkos bučiuotas gėles
Žolbarstėlės išsupo, pamėtė,
Liko jos šventos, bet be vietos.
Taip ir mano svajos suarkomos.

Žibinkštukas langais bėgiojęs
Dabar šalpusnynuos slepiasi,
Tremtiniu esa, ne partizanu.
Taip laime varau iš savo namų .