Susitikimo tokio nenuspėjo Šventos Knygos,
Nors negalėjo tai nebūt išpranašauta.
Kai tądien nebe tas, kas buvo sėta dygo,
Ir Dievas keikė net savos gamybos tautą.

Tiems metams baigiantis, kai pranašavo šaltį nenormalų,
Ištirpo vienas nieko sau ledynas, pažymėtas širdute.
Visai kaip ir per populiarų televizijos kanalą,
Pasibučiavom patį pirmą kartą snaigių pagreičio rate.

Ir nežinau, kodėl nutyli Šventos Knygos.
Gal Šventas Petras baliavojo Dievo apraiškos metu.
Ir nors nesėta, bet laukta taip Laimė dygo.
O kai išdygo, besibaigiant metams, pasirodei Tu.