Tavo žodžiai perskrodžia tylą
Ir pakimba būtajam laike,
O pasaulis iš lėto sudyla
Ir išnyksta paukščių take.
Tik mėnulis paliečia skruostą,
Tirpsta ašara jo delne,
Jei mokėtų kalbėti - paguostų
Ir galbūt apkabintų mane.
Šioj nakty netgi balsas išnyko -
Noriu šaukti, bet negaliu.
O širdis ištuštėjo, neliko
Mano meilės, karštų jausmų.