Man nereikia alaus pagirių,
Užkandos, kuri mėtos ant stalo –
Atsigersiu nakties žiburių
Ir išpilsiu putojantį alų.

Net išspjausiu ramybę nakties –
Ji juoda, nenusakomo skonio.
Patalų man sapnai neišties –
Glostys angelas ryto maloniai

Kylant saulei. Kažkur tai rytuos
Svaigs nuo vyno paraudus padangė,
O naktis nuolatos vis kartos,
Kad jos šventės ir vėl neaplankė

Mano nuodėmės tartum smala,
Mano ydos apaugusios kerpėm.
Neraizgys jau spygliuota viela –
Metų žirklės metalą sukarpė...
....................................................

O gal reikia alaus pagirių,
Užkandos, kuri mėtos ant stalo?
Ligi ryto dar laiko turiu –
Gert tą kartų putojantį alų...