Manai, šaltuos delnuos tik
                     baltos gėlės skleidžias,
Ant lūpų kabanti tyla -
                    tiktai malda širdies?
Diena iširo ir vilnim paleido
Šviesias svajones ir lašus vilties.

Pravėrėm lūpas. Ir akis
                               atmerkėm.
Pasiruošėm priimti dovanas
                               dienos.
Žiemos dangus žvaigždėm
                     prapliupo verkti,
O mes suklupę rinkom varganus
                                jausmus.