Pilkais takais viena einu,
Aštrus spygliukas sielon duria -
Čia mūsų rudenį menu:
Vienplaukė aš, tu - be kepurės,

O vėjas gainiojo lapus
Ir akys sėmė svaigų grožį...
Šiandieną - mudviejų takus
Nubarstė vėjas mano žodžiais.

Dangus jau supas kaip lopšys,
Žvaigždelių akys žiūri šaltos.
Gal mielas sapnas aplankys -
Mėnulio veidas šypsos baltas...

Nupirks jis melancholiją -
Užgros širdis simfoniją...