jos suverpė ašaras
tiesiai į dangų
o sielom
putojančias vėtras išpynė
švelniais pažadėjimais
stiklino langus
o slenkstį apkaustė
valia geležine

iš svylančio troškulio
židinį kūrė
iš alkio bedugnio
šulinį rentė
jų akys artojams
skrajūnžirgius būrė
žaibais kamanotus
prieš dylančią lemtį

jų pirštuos giedojo
delčia sidabrinė
upelyje žuvys
it moterys juokės
ir brido jaunuoliai
balti vienmarškiniai
į vandenį švelnų
it lūpos viliokės