Ir vėlei išeinu - sparnai pakelti.
Su paukščiais rudenį į tolį vėl skrendu.
Seni namai, brangūs veidai -
Juos meile dabinu,
Kaip švyturys tegul man spindi.
Tolin vyniojas kelio juosta,
Ten jos gale naujų namų šviesa,
Turiu į juos sugrįžt,
Gėlių žieduos šalna,
Ji stingdo, gelia širdį...
Akis užmerkiu, viską palieku,
Skrendu į šilumą, ten laukiama esu.