Nulenkė galvą bekraštis dangus,
Priimdamas širdgėlą, liūdesį,
Glausdamas skausmą kaip savo vaikus,
Nulenkė galvą bekraštis dangus.
Kenčiantis tyliai šios žemės žmogus
Pajuto to vakaro virpesį...
Nulenkė galvą bekraštis dangus,
Priimdamas širdgėlą, liūdesį...