Ramybės šalyje norėjau tik budėti
Ir melstis už išėjusius. Ir nekalbėti.

Tyloj budėjau. Žvakėms jau rusenant,
Vis mintys slydo - kur lydėdavo ir laukė...
Bet žodžiai: „O, sveiki! Kaip begyvenat?“
Ilgam ir maldą ir šiltas mintis nutraukė.

Argi tik čia, mums susitikus, galima
Kalbėtis apie žemišką gyvenimą?

O pasimatom tik lankydami kapus!
Nors ne vieta nei priekaištauti čia, nei pykti,
Vis tiek pykstu. Gal mintys žvakių neužpūs?
Kodėl tik čia - gyvieji - turim susitikti?