15.


Tik vėjas, vėjas ir lietus...
Vėl ši tamsi rudens naktis.
Gal mano žvakės neužpūs?
Gal šiltos dienos tik viltis?

Tik byra spalvos ant žolės
Ir plazda margu vėl žaismu.
Net saulė, rodos nenorės
Apžvelgti bundančiu žvilgsniu

Į tas grožybes iš dangaus –
Plevenančius ore drugius...
Tai ko norėti iš žmogaus,
Kai širdį spaudžia – jis niūrus.

Kam širdį man kankinti vėl
Ir klausti jos: „kodėl, kodėl?“