saulės nuvyty apžliba dungui
lelijam lungai sužydieja
rudenia laiškus sugrėbis lietus
atadavė ašarų vėjui

sklaidas skaidrumas tava akių
rudais ažerais cyvuliuoja
nuteka upem žadzis cykus
kai meilės išrėkc negalėjau

žydes vė žemčiūgai pa lungu manu
i bus da pavasarių šimtas
visas dungus žvaigždiem sutviskies
suspindies nuo ašarų smilgas

iš laimės pražilsiu jaunu lietum
tavys mylėc neišmakis
suscingis palungiej meilės lašu
išcirpdis ladų un vėja