Į rudenio vaiskias spalvas
įsiskverbė nykus pilkumas,
ir  įkapes laukams lengvas
vorai jau ištiesė ant smilgų.
Virš pievų išsidraikęs rūkas
pakibo ašara gailia.
Atrodo – nieko nebėra,
tik ilgas, amžinas laukimas,
įprasmintas gyvybės paslapties,
didžiausio slėpinio – prisikėlimo.