Išskalavau savo mintis sraunioje laiko tėkmėje ir patiesiau, kaip drobeles,
margoje gyvenimo pievoje, kad išbaltų.

Pro šalį švilpavo vėjas - jaunas, paikas, nesusitupėjęs...
Minčių skaityti taip ir neišmokęs, išplaikstė jas, išmėtė, išnėšiojo
ir pasikėlęs tolyn nuplasnojo.

Nesuradau, nesurinkau, nesudėliojau...



Širdy švilpauja vėjai...