Kalnas neplautų arbatos puodelių kriauklėje.
Ir begalės išgertos arbatos.
Kai imi lėkštes ir vanduo degindamas bėga rankomis.
O už lango tyliai šąla.
Apdulkėję elektros lemputės.
Dūzgia vakarais.
O aš tyliai atsimerkiu ir užsidengiu veidą rankomis.
Tūkstantasis arbatos puodelis.
Nedužo.
Nubusti ryte ir neberasti.
Rudens.
Ir trupučio savęs.
Man į plaukus leidžiasi saulė.
Dažniausiai lengvai nusvilindama blakstienas.
Nenoriu žinoti.
Nenoriu nebūti.
Raudonskruosčiai obuoliai ir rudeninis žvilgsnis.
Klampios akys.
Ir tvinkčiojančios rankos.
Nelieka.
Akinanti blykstė.
Įsispraudusi raukšlė.
Kaktoje.
Tyliai lašant nuo stogų.
Su tavimi.
Gerti arbatą.