Kaltas tik ruduo,
Jis mano atspalvius ištrynė,
O geležinis vėjo šaltis
Į stiklą širdį užrakino.

Užbūrė spyną sidabrinę,
Kad niekas jos neatrankintų.
Snieguolės ugnį kūrė šiltą,
Bet jos į krištolą pavirto

It Jono naktį žydo šviesos,
Tik širdį šaldė sniego pusnys
Pavirto stiklas skausmo ietim
Ir kūnas krito žemėn miegui…