Dėsniai
Galiu išeit iš sniego rūko,
Numesti pančius iš ledų –
Gegužės vilktis žalią rūbą,
Ieškot gėlės kitu vardu.
Galiu išeit iš savo kiemo,
Iš daugiabučių tvankumos
Ir gerti kaime šiltą pieną,
Klausyt kitos – skardžios dainos.
Galiu palikti šitą Žemę
Su jos skriaudom ir gal džiaugsmais –
Planetoj būt, kur dangų remia
Kiti – daug aukštesni kalnai.
Aš daug galiu ir daug ko noriu,
Bet šito niekada nebus –
Yra trauka ir kūno svoris,
Ir skystis gyslose klampus...