Ir ištarė Kaimynas –
Grįžki į namus
Ir parsinešk į Vilnių savo kalbą.
O Jablonskynė Lietuvoj išbus –
Visa gramatika priklauso jai,
Ir neretai
Net lenko, ruso gerklėse
Jonas Jablonskis kalba.

Grįžau namo,
Acidusau ir – Dzieve!
Vėl motina ražancų  poterauc man liepia,
Vėl vandenį geru iš šulnio,
Vėl dalgę ant pecies užkėlis
Ainu šienauci pievoje priek šalcinėlio.
Aciminiau, kad ca gimiau.
Kap grikiai žydzi.
Kad  kraštas šitas – grybų, uogų...
Kap, būdavo, užgieda patvorius apstojis
Skardzausias Šklėrių jaunimėlis.
Ca netoli ir Marcinkonys –
Ir ca to piesko daug.
Ne kap gyveno krašto žmonės –
Ant lauko sėjo,
O malonių laukė iš dangaus.
Šilai – kap skauduliai.
Šilai – kap duona.
Ir prakaitas lig vakaro nuog pac aušros.

Ir štai girdzu – žinia po sodzų sklinda –
Pranas Vilniun buvo!

Bet ar raikėjo jam ty būci?
Išaj kap dzūkas,
Grįžo kap kone Jablonskis
Ir jau kalbėc krašto kalba nemoka.