Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus
3.
Gal mano žvakės neužpūs
Tamsėjantis rudens dangus.
Ir mano svajos neįklius
Į atvirus nakties nasrus.
Nurimo viskas. Juoduma
Užklojo pievas ir miškus.
Ištirpo netgi toluma –
Net horizonto nebebus.
Užtvindė žemę jau lietus
Ir skleidžiasi rudens garsai.
Tik tu nebuki toks naivus
Ir netikėk, nes nežinai
Kada gi baigsis ši naktis.
Gal šiltos dienos tik viltis?