Naktimis, kai gęsta žvakės,
Nubėga vaiko pėdomis
Prisiminimai.
Per baltą sniegą.
Tyliai...

Languose –  
Atrodo ims tuoj pliaupt lietus,
O kojos grimsta vis gilyn
Į sniegą.
Bet deginantis šaltis
Greitai kausto vandenynus –
neatsimerkiu –
Tik greit slepiuos
Po antklode, sušylu...
Bet vaiką tyliai verkiantį girdžiu.

Naktimis, kai gęsta žvakės –
Nesimiega.