Kaip paveikslo žmogus aš iš rėmų išeisiu,
Sutirpsiu galerijos prieblandoj naktį.
Drobėj stūgaus lietus - nusiminęs ir vienišas
Ir pastelės nuo ilgesio bluks. Po savaitės

Iš šedevro dailaus pasiliks negatyvas,
Rėmus kirvarpos grauš, jų girgždėjimą
Tik mėnulis girdės. Tylūs skundai portretų
Pasipils nuo galerijos sienos.

--------------------------------

Kaip paveikslo žmogus aš iš rėmų išėjęs
Niekada nesugrįšiu, savo paslaptį slėpdamas,
Į valkatų miestą pabėgsiu.
Galerijos vietoj kitąmet
Gal banką atidarys.