Mes užaugom seniai,
Tarsi būtume žiauriai skubėję.
Mūsų obelys jau nebežydi
Ir sodyboj - stogai samanoti.

Mes išėjom seniai.
Taip seniai, kad takeliai užžėlė,
Pasimiršo dulkėti keliai
Mūsų jaunas dienas išlydėję...

Mes nebuvom seniai
Žolėje savo kiemo susėdę,
Nes kiekvienas jau savo žolę
Žengdami per gyvenimą mindom.

Mes išėjom toli.
Aplankstyta pasenusi nuotrauka
Gal pajėgs sugrąžinti į pradžią,
Kur po aukštu medžiu stovėta,
Kur svajota, laukta, tikėta...

Mes išėjom visi
Ir seniai, kai tik supratom -

Ten toli, kur jau niekad nebūsim,
Augs žaliausia pasauly žolė
Ir didžiausi pasaulyje medžiai...

2007