Tik nemigos akys skaičiuoja sekundes
Ir laiko tėkmė paskandina krantus
Išdžiūvusios lūpos – jos trokšta mylėti
Ir ašarom trupa ledinis dangus.
Tik dvi saujos žemių byrančios pirštais
Tik du tie laivai nusinešę jausmus
Ir gęstančios rankos – sugrubo iš lėto
Praeityje pasiliko džiaugsmus.
Tik tyloje verkė aklos minutės
Ir ryto aušroj nespindėjo lietus
Nes dvi saujos žemių tekėjo per pirštus
Ir pasiliko tik šaltas dangus.