Pasidalinau pavasariu.
Perpus.
Lygiom dalim.
Ir ša!
Įsiklausyk -
Pašėlusių laukinių eržilų lėkimas.

Ir nutapiau tada pasaulį tavo akimis
Aistringų lūpų išraiškingais vingiais.
Ir netiesa, ką apgavikai vėjai gaus,
Ir nors įsups taip drąsiai į prašmatnų nertą rūbą -
Tavųjų rankų mano kūnas lauks,
Net jei jausmai - sakys - tik apanglėję.

Iš alkio kauks širdis.
Girdi?
Tarytum vienišo žvėries staugimas...

Naktim išėjusi aš klaidžiosiu vėl tavimi,
Bet taip paliesti ir nesugebėsiu.