Tu pastūmėk mane į dangų
Su savo meile tvirtom rankom.
Ir liūdesį lyg rasą vėsią
Tu vėju nukratyk pavėsy.

Tu pastūmėk mane į dangų
Tegul truputį netgi tvankų
Nuo tavo saulės spindulių.
Aš nebijau – nudegt galiu.

Tu pastūmėk mane į dangų
Akis pravėręs tartum langą
Į širdį įsileiski drąsiai –
Tau atiduosiu, ką ten rasiu

Tu pastūmėk mane į dangų,
Žinau, vienintelį ir brangų.
Juk padalinsiu jį per pusę –
Tu mano, o aš tavo būsiu.