Aistra
Palikit - nieko aš nenoriu...
Danguj žiojėsiu vieniša,
Kaip kometa praskriejus šviesiu
Jausmų pašvaiste byrančia.
Sustinkit upės, ežerai užakit -
Man ašarų savų gana,
Ilgai kaip viesulas vis kauksiu,
Prasmegusi minioj dvasia.
Juodai nuspalvinta, krauju pražydus,
Aguona trumpažiede - raudona,
Sapnuos klajosiu tų, kas tiki meile,
Ir šaukią ją... o pakviečia mane.