Pilkas paukšti, mano mažas broli,
Ar dangus tikrai labai aukštai?
Iš viršaus sparnais man vis pamoji,
Aš šakom tau moju iš žemai.

Mes kiekvienas turim savo dangų.
Tu į saulę kyli pamažu,
Aš lyg turtą išsvajotą, brangų
Saugau žvaigždę tarp žalių šakų.

Ir tik žemė ta pati, vienoda,
Šaknimis įsiskverbiu giliai.
Tu į debesis pakilt išmokai,
Bet pašautas akmeniu kritai.

Apkabino žemė dangų aukštą,
Suplasnojau šakomis liūdnai.
Skrydžiui gimęs, mano pilkas paukšti,
Savo dangų žemėj atradai.