Kol nežinai - tai ir širdies neskauda,
Kol nematai - ji visada su tavimi,
Ir nepalieki jos ten, žydinčioj palaukėj,
Su ja eini, su ja ir gyveni...
                       *
Bet būna juk, kai savyje kažko netenkam,
Lengvėjam plunksna,
Noris išsiliet,
Iš tų krantų,
Kur nieks tavęs nelaukia,
Pakilti viesulu - nuskrieti link žvaigždės...
                       *
Vienatvėj akys danguje nušvinta,
Atrodo ten tavi - tikri namai,
Jie švelniai guodžia, viltimi pražysta,-
O tu tik paukštį savyje gimdai...