Kai vakare sudyla dienos,
Užmigt neleidžia mėnesienos,
Imu su savimi derėtis:
Ar verta praeities ilgėtis?

Išvengti žodžių nemokėjom,
O tuo, ką sakėm, ar tikėjom?
Dabar ir tylą jau išgirstam,
Kuri net sakiniais pavirsta...

Kai vėl paskambinai - tylėjai,
Ištarti žodį: „Pasiilgau...“,
Tiktai po pauzės sugebėjai.

Net šito žodžio nereikėjo -
Širdies plakimo nenutildau,
Raudonis skruostais nutekėjo...