Pianistui
į anglį pirštus įtrynei
ištrynei taip
kad net rankos pelijo
brėždamos kryžių ore.
tu grojai o net natų nereikėjo
reikėjo tik kad
kas nors rankas uždegtų
suglostytų plaukus
išgrynintų akis
ir taip jau rasojančias.
smilkiniuos susitvenkę daug oro
išpūst jei galėčiau -
išpūsčiau.
pianistui kuriam žvynai krenta
kurs iš viršaus į apačią
nulipa ir eina gerti
gerti šaltinio vandens
ir prie būsimo patalo numigti.
o prieš tai
suvargusiom lūpom
tyliai priglusti prie žemės
bučiuoti --
perbrėžti pirštus per stygas
ir save per pirštus -
taip dėliojasi likimas.