Sniego takelis į žalią
Vaivorykštės neliečiant
skrenda pojūčiai pirštų galais

Ritmas taip skiria erozines pauzes
Tyla garse rūku gaubia
devintą sistemą

Vandens sąsajos mūsų tarpukūny
Glamonėjami milimetrų plotais

Molo akmennys – atsišvartuokim
Drumzlini dar nedaužė

Sielų obliavimas – MES!!!

Horizontų spalva – skauda žaibai

Vergas fantazijai
Parduotas miegojimas

Ruduo nesitęs į ciferblatą
Užkardos baudžia

Adatos sėkla
Pjūklu kreša rankos

MES – pabaiga.
Ne mirtis, pabaiga.