Paleidau vėjais vaiko baimę,
Paleidau audrai tolstančias dienas.
Paleidau viską,
kuo tikėjau šiam pasauly
Ir neregėtai perbridau marias.

Neneigsiu,kad buvau laiminga,
Kad saulė švietė kartais dėl manęs,
Neneigsiu, kad žydėjo vėlei
Žaviosios purienos,
Kad jųjų dvelksmas perskrodė minias.

Neneigsiu,kad vėsoką spalio naktį
Iškritusi rasa kedens kasas,
Neneigsiu,kad norėčiau aš suprasti
Ne tik savas,
Bet ir tavąsias svajones.

Deja, šiandien paleidau viską vėjais,
Nutolau nuo pašėlusių dienų,
Pasilikau tik žemės saują, tamsą, gėlę
Ir  tyliai ištariau:
„Aš išeinu.“