Kai švyti mėnuo pilnatis -
Pro mano langus pirštais pralekia sykiu -
Nubunda manyje mintis -
Kodėl čia vis dėlto esu..?

Pakylu lyg vėlė iš Hipno patalų,
Vaikystės pasakas po pažasčia nešu.
Lekiu į gūdžią naktį -
Kitoniškai tylu.

Užuolaidos nukrinta -
Lyg spynos, burtais apžavėtos.
Balkono durys pasiduoda,
Atsiveria močiutės spintos…

Mėnulis, brolis, spindi.
Rieškučiose jo melsvas diskas šyla.
Tą šnaresį girdi..?
Mama ištraukia pasakų knygas ir neša į lentyną...

Neišdavė naktis nei mėnuo paslapčių.
Apgavo. Sapnuoju, kad esu...