Pasaulį mes perpus pasidalinom -
Atrodė jo per daug ir man, ir tau.
Man atiteko saulė ir žvaigždynai,
Tau liko ūkanos ir debesys lietaus.

Kada žiūriu aš į žvaigždes - svajoju.
Rytais paglosto saulės spinduliai šilti.
Tau - balos telkšo rudenio po kojom,
O gražios dienos pasiliko užmaršty.

Sakai, - galėtumėm gal sulipdyti
Pasaulį, perplėštą pusiau kadais...
Kažin, ar verta tai daryt bandyti, -
Jau tapome bejausmiais padarais.