Gyvą žaizdą prapjovė
Gruodžio naktį speiguotą.
Labanoro šventovė
Vėl ugnies suniokota.

Čia mus krikštijo. Žvelgė
Iš paveikslų šventieji,
Mokė melstis. O, varge,
Kuo mes taip nusidėję?

Šiam stebuklų šventoriui.
Net karai be žarijų
Dabar skausmą kęst oriai
Duok stiprybės, Marija!

Dėsim litą prie lito
Ir vėl kirviai skambės.
Nevalia mums švaistyti
Pareigos ir garbės.
                  
                      PelėdaitėS