Neišnaikinkim senų medžių kapuose,
Jie kantriai mirusių ramybę saugo.
Paukšteliai giesmes gieda,
Prisiminimus peri šakose.
Ir aš glaudžiuos prie seno medžio,
Kaip prie ištikimo draugo...
Prakalbinu per medį artimuosius po žeme.
Juos medžių šaknys ten giliai
Kaip mano rankos apkabinę laiko...
Neišnaikinkim senų medžių,
Tegul linguoja kapuose ir širdyse.
Jie kantriai saugo mus visus -
Ir buvusį,
              ir esamą,
                            ir būsimąjį laiką...