Mes iki pusšimčio vis kopiame į kalną
Pilni svajonių ir šviesių vilčių,
Vis taikom kuo greičiau įšokt į balną
Ir lėkti šuoliais velnišku greičiu.

Ketiname žvaigždes ranka pasiekti,
Mums jūra iki kelių - nebaisu.
Pasaulį visą širdimi apglėbti,
Nepaisydami žemiškų tiesų.

Bet STOP staiga - raudonas šviesoforas.
Kada, iš kur? Nespėji net suvokt.
Ir į pakalnę, nors yra dar noras
Vėl į kalną, bet nebėra jėgų užkopt.

Ir liekame jauni prisiminimais
Su nebaigtais darbais ir klaidomis.
Per rudenėjančius laukus likimas
Pasieks galinę stotį su mumis.