Ak, baltas sniego seni,
Net ir širdis
It laužas Joninių susikūrenus.
Bet pelenai –  skaudi dalia likimų.
Kur jų nėra?
Pelenuose – bažnyčios, pilys.
Juose – galia išnykusių valstybių.
Aš savo nosimi Klepočių pelenus uodžiu,
Ir Jokūbonio  Motina  
Prie Pirčiupių – iš pelenų...
Palikę Vašingtoną,
Londoną,
Paryžių,
Namo sugrįžta urnos sėjai pelenų...
Ir mano pelenai akis užpusto,
Kai aš likimais Lietuvos verkiu.