Skaičiuoju mirusius.
Jie iš vaikystės ir kelių,
Kuriuos kadaise susitikę.
Dar vis įklimpęs čia,
Dar vis senatvėj gyvenu,
Tik jau beveik kaip Dievas
Vienas užsilikęs.

Tai kam skaičiuoti
Ieškant dar tokių, kaip aš.
Jie irgi nekelia man džiaugsmo,
Netgi ne praeitį paglostau, o ligas,
Jau sarmata
Net viltimi paguosti.

Net ir eilėraštis kaip kryžius,
Tiktai ant jo - ne Jėzus Kristus;
Gyvenimas žmogaus, akimirka prikaltas.
Bet jau ir su tokiu manim
Tuštėja žemėje bažnyčios.
O Viešpatie, atleisk,
Kad vis dar kaltas, kaltas, kaltas...