16

viskas buvo paprasta
viskas buvo liūdna tada
kai užvertęs tuščią lapą
patylėjau kai šaukti norėjos
kai dangus lyg už nuodėmę baudė
kai uždėjo sunkias grandines
ko tie žmonės šį vakar norėjo
ko atėjo atimt iš manęs

17

kai į uolas sugūra banga
kai žmonės skiriasi staiga
aš pajuntu kaip mano žemė dūžta
naktyje išgodota ir tada
esu su tais kurie atras svajonę
p delnu debesies ir po aušros skraiste
kai duonos kriaukšlę skalsiąją paėmęs
laimingas pasijusiu aš tada

18

viskas buvo taip keista tada
vasarėjo ir dienos kvatojos
tik į gyslas šėtoniškas kraujas liejos
o paklydęs laikas kuprojos
surakinęs retežiais sunkiais
užrakinęs vienatvės belangėj
kai tik rankos nukarę bežadės
sapne apkabino mane

tęsinys bus