Vaikystės rūbuos nebetilpom,
Vaikystės liko tiktai sauja,
Kiti tais rūbais apsivilko,
Kiti dabar kitaip maištauja.

Į naują erdvę išsitekom
Su savo dideliu pasauliu,
Tik mėnuo toks geltonas teka,
Nebeatskirt, kur jis, kur saulė.

Ir niekas mūsų nepažino,
Ir nesulaikė niekas mūsų,
Dabar šiurkščioji ašutinė,
Dabar dangus ir saulės pusė.

Išblukinęs vaikystės veidą
Plačiai gyvenimas šypsojos,
Nors dar norėtųs, kad ateitų
Sapnai iš vaikiškojo rojaus.