Sustingo akimirka, geismu tapyta.
Aistra išlieta per kraštus.
Prabudus ankstų rytą,
Skaičiau tavuosius magiškus laiškus.

Tu taip arti buvai - net lietui lyjant,
Laukei prabrėkštančios aušros.
Na, kur pajutęs žiedą žydint,
Pradingo  žavesys sielos?

Žinau, kad kvaitulys pranyko,
Aistra nepanaudota, pakili.
Kartus nusivylimas liko,
Tau mano žodžių nevilty.

Siela, džiaugsmu patvino.
Viltis groja valsą, rami.
Kuo baigsis - niekas nežino.
Bet kol kas tu mane dar turi...