Vaikystei

Melsvas, mažas žiedelis šypsojos,
Kelias vedė per pievas dosnias,
Dar atolui neleido bujoti,
Dar žiedų sviro varpos - branda.
Ir langinės dar buvo užvertos,
Nors taip skverbės rytinė žara,
Ir svirtis buvo dar nepaliesta, -
Rankų, žvilgsnio nebuvo šalia.
Tik gandrai svečią mostais sutiko,
Čia krebždena užmigę sapnai,
Gal išskridę į tolimą šalį
Ir sugrįš pasiilgę delnai.
Apkabins, glostys obelį, gonkas
Ir kuždės: sugrįžau su visam.
Mielesnės neradau už vaikystę,
Paukščių take - dėkoju tik tau.
Laũmele