vakarais
prisigeri kmynų
arbatos
ir nieks papilvėj
nebespaudžia
ir nieks išeiti netrukdo

lyg jaunas kareivis
gulėtum rusiškam
šalty ir savo mergaitės

veidą pamirštum

ir tik tėvo rankas
ir tik motinos balsą
kad speigas bus
nesušalk
kad balta bus
neapak

vakarais prisigeri
kareivinių tylos
kai šnekasi gultai
veidų neprisimena
ir balta nuo šalčio
ir koktu nuo savęs