Lietūs biržely, lietūs,
Nuplautas kiekvienas atodūsis,
Drėgnas sapnas atmintį liečia,
Kai atplaukia naktis pajuodusi.
Baltas krislas paparty šviečia,
Tiek paparčių likimo soduose...
Eičiau eičiau ir tau kalbėčiau
Vieną žodį, galbūt pabodusį,
Lyg šešėlį tave užkerėčiau,
Kad šviesiausi žvaigždynai sapnuotųsi,
Mūsų širdis meilė suplėšius
Amžina atmintim sulapotų.