Tokia ramybė, tarsi Dievo Pirštą
Įkaitę skardžiai liestų smiltele--
Iš kur kareivis? Ir už ką jis miršta?
Niekas kalnų nenugalėjo čia!

Didingai amžinos viršūnės žėri,
Savo sparnuos įsupę amžių mitą--
Bedugnės lydi metalinį žvėrį--
Aguonų akys, saulėje sukritę,

Liepsnosvaidžiais vyniojasi granite,
Dangus patvino pragaro garuos--
Dejuoja akmenys, skeveldros bombų kritę--
Agonijos garsai... ir vėl ramu kalnuos--

Tokia ramybė, tarsi Dievo Pirštą
Įkaitę skardžiai liestų smiltele...