Rasoja, rasoja rugiai.  
It jūra, banguoja plačiai.
Toks vakaro vėjas gaivus
iš miego prikėlęs visus.

Vėl trumpiausia metų naktis,
Gelsvą rūką priglaudus, nušvis.
Ir sukvietusi laumes laukų,
vėlei džiaugsis lyg pat paryčių.

Rinks žiedadulkes, Šatrijon skris.
Šitiek raganų, visas būrys !
Jos skubės, kad pavirst stebuklu
ir vaišinsis gėrimu vaiskiu.

Dar ilgai ši naktis nesiliaus.
Moteriškės būreliais patrauks
Rinkt žolynų ir vandeniu burs,
Stebuklingąją ugnį užkurs.

Per naktužę šoks laumių būriai.
Ar kada tu matei, ar žinai,
prie užburto jos žiedo skrajos
ir vilios, ir vilios, ir vilios.

Tik gaidžiai užgiedoję treti
paskandins burtus tuos nebūty.
Jau pakilus saulužė aukštai....
Veiks ilgai dar naktužės kerai...