jūs nesudygusios javuose
neišplaukiusios lietuje
nemergintos ir nebučiuotos

jūs pravirkstat nakties vidury
sužaliavusios liepos glėby
juodame sielos uokse

išringuokit mane giesmėse
sakmėse užkalbėdamos lemtį
kol tyla pasieniais išbridus
ašarų neparagavo

išauskit kasas rūkais
išpinkit žodžius linais
kol tamsa virš dievo akių
nakties nepažadino keltis

jums paklosiu baltas drobes
mėnesiena išbalintas
pilnačiai nuometais rėdantis

jums per slėnius išskleisiu tylas
upelio gyvam vandeny
žuvims išneršėt nespėjus